Basomis vėjui

Slaivka nemoko košmarai, priešingai. Ji pati audžia jų baisų raštą. Ragana, apdovanota ypatinga galia - įžengti į svetimus sapnus ir įsižiūrėti į pačias slapčiausias svajones. Bet net ji negali paveikti jausmų to, kurį pati pavadino vėju. Kadaise ji nesugebėjo jam... atleisti. Ištrynė iš atminties, subėrė pamiršto dulkių. Bet kartus įžeidimas ir deginanti meilė pakilo uraganu ir išsilaisvino, grąsindami sunaikinti viską, kas jai brangu. Ir visgi už savo meilę Slaivka pasirengusi kovoti, net su tuo, ką myli – bėgti basomis vėjui ir skristi už jo į bedugnę. Negali skristi – kristi.Autoriaus romanų „Raudonojo dienoraštis“ ir „Anaseima“.