Marionetinkas

Be galo senovinė žuvis Marė, kurios žvynai tapo akmenimis, snaudžia bedugnėse vandenyse… Tik retkarčiais atsidaro jos akis, kad tam, kurį pastebėjo, atneštų arba skausmą, arba laimę. Štai ir Stėf – protingas, laimingas, apskaičiuotas, nežino, kur jį nuves kelionė per pelkėtus vandenis. O mergina iš senovės praeities vis šaukia ir prašo išgelbėti, ištraukti iš senovinės žuvies sapnų, sugrąžinti į gyvenimą. Kiekvieną minutę kelionė tampa vis pavojingesnė – ypač atsiradus pelkėse grėsmingam personažui vardu Marionetinkas…