Peterburgas

„Peterburgas“ rusų kalbos prozoje užima maždaug tokią pačią vietą kaip „Ulis“ Džeimso Džoiso anglų kalboje ir „Procesas“ Franzo Kafkos vokiečių kalboje. Demonstratyvi klasikinė forma slepia stulbinantį turinio siautulį: Gogolio motyvai sumišę su nuorodomis į Dostojevskį, o ironija ir socialinė satyra kaimynauja su mistika. Pusantros dienos iš Peterburgo valdininko Apolono Apolonovičiaus Ableuchovo ir jo sūnaus Nikolajaus gyvenimo tampa keista, juokinga ir žavinga fantasmagorija, kurioje į stiprų kokteilį sumaišyti visi dalykai, kuriais gyveno Peterburgas XX a. pradžioje — įvairios esoterikos ir okultizmo sritys, mitingai ir politinis terorizmas, balai, masqueradai ir net mada satanizmui bei savižudybėms…