Ryškūs, kupini įsimintinų detalių Azar Nafisi memuarai, Teherano mero dukros, piešia dramatišką vienos šeimos istoriją poliitinio sukrėtimo fone Irane. Nafisi tėvas, iškilus politikas, pateko į kalėjimą, o po kurio laiko po išlaisvinimo palieka šeimą. Motina, su kuria Nafisi turi labai sudėtingus santykius, išrenkama į šalies parlamentą. Tačiau dėl revoliucinių įvykių ji priversta atsisakyti pareigų ir, kaip visos Irano moterys, apsivilkti hidžabą. Kol šalis plyšta politinės kovos, pagrindinė herojė bręsta. Ji mokosi, su malonumu skaito Firdusi ir Nabokovą, įsimyli, išteka, išsiskiria, užmezga naujus santykius, dėsto universitete, veda pogrindžio literatūrinį ratą, galiausiai emigravo. Jos kasdienybė — neįtikėtinas džiaugsmo, skausmo, baimės, nusivylimo ir vilties raizginys. O pagrindinis klausimas, kurį kelia Nafisi: kokia yra laisvės kaina šalyje, kur laisvės kiekvieną dieną vis mažiau ir mažiau?
