Į rinkinius „Mėlynas kengūras“ įtrauktos keturios spalvingos istorijos britų dailininkės Emmos Chichester Clark apie mergaitę Liliją ir jos geriausią draugą – Mėlyną kengūrą.
Pirmoje istorijoje, kuri vadinasi „Mėlynas kengūras! Au!“, Lilija per tris dienas sugeba tris kartus prarasti savo augintinį – vaikų žaidimų aikštelėje, autobuse ir zoologijos sode. Gerai, kad aplink yra gerų, abejingų žmonių, kurie grąžina jį savininkei – nerūpestingam vaikui. Tačiau kai Mėlynas kengūras sužino, kad Lilija ketina pasiimti jį su savimi prie upės, jo kantrybė baigiasi ir jis slepiasi nuo jos pats. Visa šeima ieško Mėlyno kengūro – pirmiausia namuose, paskui sode. O Mėlynas kengūras tyliai sėdi Lilijos chalato kišenėje ir laukia, kol Lilija jį suras. Viskas baigiasi sėkmingai, bet dabar, jei Lilija kažkur eina, ji pasodina Mėlyną kengūrą į savo „krepšį“ ant juosmens. Taip jis niekada ir niekaip nepames!
Antroje istorijoje „Tai viskas Mėlynas kengūras!“ Lilija visas savo nesąmones sukrauna ant Mėlyno kengūro. Kas nors neatsisuko krano virtuvėje? Išgąsdino katę? Įžeidė brolį Džeką? Išmetė daiktus pro langą? Viskas kaltas Mėlynas kengūras! „Jei taip, tegul jis pasėdime vienas ir pagalvoja apie savo elgesį“, – nusprendžia mama ir pasodina Mėlyną kengūrą ant spintos, kur Lilija negali pasiekti. Naktį, sėdėdamas ant spintos, Mėlynas kengūras galvoja, kaip jam atsiprašyti tiek savęs, tiek Lilijos. Ir jam į galvą kyla viena mintis…
Trečioje istorijoje „Vienas, du, trys! Mėlynas kengūras, žiūrėk!“ Lilija daro viską, kad atkreiptų į save dėmesį. Ir neklauso, kai jai sako: „Lilija, gana! Sustok!“. O Mėlynajam kengūrui tenka tai stebėti. Galiausiai, dėl dar vieno Lilijos triuko jis iš tylinčio žiūrovo tampa tiesioginiu dalyviu. Jis atsiduria ant medžio, kabėjo ant šakos, laikydamasis iš paskutiniųjų, o paskui nusileidžia ir krenta iš aukštai ant žemės. Aplink tamsu, uodegoje skylė! Ryte Lilija pamatys savo mėgstamą draugą su uždengta uodega ir džiaugsmingai bėga pas jį. Bet mama sako, kad neatiduos Mėlyno kengūro, kol nepamatys, kad Lilija gali būti gera ir paklusni. Visą dieną Lilija stengiasi elgtis gerai, o vakarą pažada mamai ir Mėlynajam kengūrui, kad daugiau jokios nesąmones!
Ketvirtoje istorijoje „Mėlynas kengūras, sugalvok man žaidimą!“ Lilija piešia dinozaurus, rengia meškiukams arbatos šventę ant pievelės, skaito Mėlynajam kengūrui knygą, gelbėja nuo lietaus savo žaislus, padeda tėčiui nuraminti brolį Džeką – ir viską ji daro pati! O Mėlynas kengūras žiūri į ją ir galvoja: „Kokia gera žaidimas!“
Mėlynas kengūras – nepaprastai žaislas. Jis padeda Lilijai, o su ja ir mažam skaitytojui, pažvelgti į save iš šono. Ir savo pavyzdžiu pasakoja, kaip teisingai elgtis tam tikroje situacijoje.
