Karaliaus malone. Romanas apie Henriką VIII

Šio valdovo figūra yra ypač prieštaringa. Savo šiuolaikiečiams Henrikas VIII iš Tudorų dinastijos buvo didysis karalius. Idealistinis monarchas, jis išplėtė parlamentą, įkūrė Karališkąjį karinių jūrų laivyną, modernizavo medicinos išsilavinimą. Jis kūrė muziką ir poeziją, dievino riterių turnyrus, globojęs meną. Jaunystėje... išsilavinęs ir talentingas princas buvo laikomas daugelio dorybių įsikūnijimu, ir jis turėjo visas savybes, kad paverstų savo valdymą tikru Anglijos Renesanso triumfu. Tačiau jis istorijoje liko pirmiausia kaip pavojingų intrigų ir kruvinų žudynių laikotarpis. Henrikas nutraukė santykius su popiežiumi ir įkūrė savo bažnyčią, sulaužė vienuolių veiklą, nukirsdino dvi savo žmonas ir išvaikė dvi kitas. Jis mirė įtartinu, apkūniu, ligų varginamu tironu, senstančiu anksčiau nei laikas. Tačiau praėjo jau beveik penki šimtmečiai, o jo atmintis gyva. Ar ne laikas karaliui, amžinai pakeitusiam Anglijos valstybės struktūrą, pasakyti žodį už save? Pirmą kartą lietuvių kalba!