Belkino pasakos. Piko dama

A. S. Puškino novelių ciklas „Mirusio Ivano Petrovičiaus Belkino pasakos“ - literatūrinė mistifikacija. Autorius slepiasi už išgalvoto dvarininko Belkino vardo, kuris tariamai skelbia savo užrašytas istorijas iš gyvenimo. Tokia priemonė leidžia Puškinui sukurti realybės iliuziją. Skaitytojas tiki tiek mistine laidotuvių kalba, tiek meilės drama „Sniege“; užjaučia stoties prižiūrėtoją ir novelių „Šūvis“ herojus; su susidomėjimu stebi romantiškas kolizijas „Ponia valstietė“. Likimo ir tiesos tema, naudota „Belkino pasakose“, giliai apmąstoma noveloje „Piko dama“, kur herojus, siekdamas užimti aukštą padėtį, bando apgauti numatytą likimą. Knygą lydi dviejų praėjusio šimtmečio vidurio menininkų iliustracijos. Aramas Vanečianas vaizduoja „Belkino pasakas“ ryškiomis, spalvingomis, leidžiančiomis skaitytojui detaliai įsivaizduoti herojus. Andrijus Nikolaevas savo iliustracijose koncentruojasi į fatumą, kurio galia akivaizdi Hermano, Lizos ir senos grafienės portretuose.