Nepažinta pasaka

„Nepažinta pasaka“ sukurta XIII a. paveldėtojos, kadaise galingos aristokratinės giminės, giminingos Japonijos imperatoriškajai dinastijai, ponios Nidžjo. Tai protingos, įžvalgios ir talentingos moters dienoraštis, kuriai teko gyventi epochoje, kai Japonijos monarchai — ir apskritai aristokratija — praktiškai visiškai neteko realios valdžios, perėjusios į generolų šogūnų rankas. Su valdžia išnyko ir reikšminga dalis materialinių turtų — žemės ir vertybių, konfiskuotų šogūnato. Tačiau šimtmečius trunkanti kultūrinė tradicija negalėjo išnykti akimirksniu: net ir netekusi rezidencijos imperatoriškoji dvara vis dar kūrė eiles ir muziką, užsiėmė piešimu ir kaligrafija. Ši išnykusi grožybė — pusiau skaidri, pusiau fantominė, kaip rudeninės drugelio sparnai, kurie jau nebeišskris — prisotina „Nepazintos pasakos“ puslapius.