Galėčiau likti čia amžinai

Lėja visada jautėsi svetima: mokykloje, kompanijoje, net savo šeimoje. Kai ji susipažįsta su Čarliu, šis drovus, linksmas vaikinas, turintis didelę širdį ir liūdnas akis, ją pavergia iš pirmo žvilgsnio. Lėja jame pastebi daug keistenybių, tačiau joms neteikia didelės reikšmės: Čarlis už ją vyresnis, bet vis dar gyvena su tėvais, tamsos priedangoje dažnai susitinka su kokiu draugu, daug miega ir dažnai atrodo pavargęs. Kai Čarlis jai prisipažįsta, kad atsigauna nuo priklausomybės, Lėja yra šokiruota, bet nepakankamai, kad jo atsisakytų. Juk tokia meilė kaip jų neatsiranda tiesiog. O pats Čarlis, toks naivus, atviras ir talentingas, pažada jai, kad daugiau niekada nenaudos...