O mano drovus herojus

„Beviltiška chuliganė“ ir „rojaus paukštė“, nuostabi poetė, žavinti kiekvieną sutiktą. Taip Bellą Akhmaduliną pažinojo jos amžininkai ir tokia ji išliko kartų atmintyje. „Bella gražėja ir gražėja, tampa tokia erdvi, kaip jos dangiškieji tekstai“, – apie ją sakė Andrejus Voznesenskis. Ji rašė nuo vaikystės – jaudinančios, švelnios eilės patraukė draugų dėmesį, o vėliau suteikė jai nacionalinį pripažinimą. Jos eilėraščiai išversti į dešimtis kalbų, o tai atskleidė pasauliui paslaptingai gražius tekstus, kupinus didingų metaforų ir išskirtinio muzikalumo. „Myliu tave, šimtmečių gražuolės...“, „Iš mano nelaimių gelmių...“, „Daug metų mano gatvėje...“, „Ir pagaliau pasakysiu...“ - B Akhmadulinos balso negalima supainioti su kieno nors kito balsu. Knygos „O, mano drovus herojus“ dizaine panaudoti Boriso Messererio darbai, kurie ne tik papildo Belos Akhmadulinos eilėraščius, bet ir tęsia jų kūrybinės sąjungos istoriją.