Patėvis. Lėlė monstrui

-Ar dar nesupratai, kad esi mano?!
– Tai neteisinga.
„Aš turiu nuspręsti, kas teisinga, o kas ne! Tu esi MANO, ir niekas neturi teisės tavęs net liesti!
Aš tyliu, ledinis žvilgsnis atšaldo mane iki kaulų. Viskas, kas nutinka sutikus šį žmogų, yra neteisinga. Jis nusprendė sugriauti mano gyvenimą, sutrypti mane, atimti iš manęs ateitį. Bet baisiausia, kad jis nusprendė, kad aš jam priklausau. Aš jam esu lėlė – graži, trapi, pasitikinti. Jis monstras. Jis mano patėvis.