Armadelis arba vardo prakeiksmas

Mirties patale Allanas Armadelis laiške sūnui prisipažįsta, kad prieš daugelį metų nužudė žmogų. Žmogus, kuris nešiojo tą patį vardą kaip ir jis; žmogus, kuris buvo jo draugas, bet tapo jo priešu; vyras, kurio sūnus pavadintas jo tėvo vardu, kaip ir mirštančiojo sūnus. Daugelį metų ši mirtis slėgė ir persekiojo Armadelį, ir, bijodamas neatpirktos kaltės keiksmų bei tragedijos pasikartojimo, jis maldauja sūnaus niekada nesusitikti su bendrapavarde. Ar po dvidešimties metų išsipildys grėsmingas ženklas – likimas ar atsitiktinumas? – susikirs jaunų žmonių keliai, o klastingas nepažįstamasis raudona skara sukels paslaptingų įvykių virtinę, kurioje vietos intrigoms, romantiškam varžymuisi, šnipinėjimui ir net antgamtiškumui?