100 didžiųjų laiškų ir dienoraščių

Laiškas kaip tam tikras pranešimas atėjo pas mus iš tolimos praeities. Išliko Egipto faraonų, Mesopotamijos ir Kinijos valdovų diplomatiniai laiškai. Yra laiškų, kurie parašyti iškiliausių romėnų, palikusių mums nuostabias epistolinio žanro pavyzdžių, pasižyminčių filosofine gylybe ir menine išraiška. Tokių yra Cicero, Senekos, Plinijaus Jaunesniojo laiškai. Aukščiausia epistolinio meno raidos viršūne laikomi XVIII ir XIX amžiai. Šiuo metu laiškai tampa ne tik svarbiausiu tarpusavio komunikacijos įrankiu, bet ir literatūriniu žanru.
Pradiniai dienoraščių pavyzdžiai atsirado kaip moliniai užrašų lapai Senovės Asirijoje. Senovės Romoje buvo rašomi imperatorių veiksmų ataskaitos, taip pat sapnų užrašai ir jų aiškinimai. Viduramžiais savotiškais dienoraščiais laikyti chronikos, kelionių pastabos. O dienoraščiai šiuo metu suprantama prasme Europoje atsiranda tik Renesanso laikotarpiu.
Šioje serijos knygoje pasakojama apie šimtą žinomų laiškų ir dienoraščių iš įvairių laikotarpių.