Tik bepročiai gali pakeisti pasaulį: menas ir beprotybė

Albertas Einšteinas sakė, kad „bepročiai, įsitikinę, kad gali pakeisti pasaulį, iš tikrųjų jį keičia“, bet ar tai tiesa? Beprotybė – tai neišvengiama, ji parodo naują mąstymą, gebantį atverti, žiūrėti, jausti ir suvokti šį pasaulį kitaip. Šioje knygoje autorius susiduria su dviem pasauliais: menas ir psichologija. Kokia dama persekiojo Erasmą Roterdamietį? Ar Van Goghas ir Edvardas Munchas buvo tokie bepročiai? Kaip baimė ir didybė prieš mirtį ir nežinomybę įkvėpė beprotiškus genijus? Ar bepročiai iš tikrųjų yra tokie bepročiai ir kaip „beprotiško kūrėjo“ fenomenas išplito meno pasaulyje? Pateikdamas ryškiausius pavyzdžius iš Mocarto, Ensoro, Magritto ir daugelio kitų biografijų, autorius atsargiai, bet tuo pačiu užsispyrusiai, veda subtilią beprotybės istoriją iki mūsų laikų ir pateikia atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų.