Maskvos dienoraštis

Valteris Benjaminas (1892-1940) - įspūdinga figūra net nepaprastai įvairioje XX amžiaus vokiečių intelektualinėje kultūroje. Pradėjęs nuo tyrimų, skirtų vokiečių romantizmui, Gėtė ir baroko epochos teatrui, jis vėliau ėmėsi kultūros raidos dėsnių paieškų, siekdamas iš konkrečių, apčiuopiamų žmogaus gyvenimo reiškinių, neretai visiškai paprastų ir kasdieniškų. Čaplio komedijos, vaikų knygos, bulvariniai laikraščiai, senos nuotraukos ar Paryžiaus pasažai - visa tai jam tapo proga apmąstyti, kaip yra sukurta kultūra. Jo tyrimai apie literatūrą - apie Bodlerą, Kafką, Proustą, Leskovą - buvo nepaprastai platesni už tradicinę literatūrologiją. Nerami prigimtis atvedė Valterį Benjamino žiemą 1926-1927 metais į Maskvą, susitikimas su kuria suvaidino svarbų vaidmenį jo likime.
Šis leidimas pirmą kartą papildytas Sergejaus Fokino straipsniu, skirtu paslėptiems "Maskvos dienoraščio" kontekstams ir jo šiuolaikinio skaitymo būdams.