Šiaurės vėjas

Kai mažą žvejybos stovyklą sukrėtė cholera, vieninteliu Leifo išsigelbėjimu tampa valtelė ir atvira jūra. Leifas plaukia į šiaurę, nuo vienos įlankos prie kitos, išvengdamas vienos grėsmės, jis susiduria su kita. Leifas nežino tiksliai, kur plaukti, bet jis turi išgyventi. Kuo ilgiau Leifas kelyje, tuo labiau jis jaučia savo netikėtą kelionę, tuo arčiau jis priartėja prie savo tikrojo „aš“, susiliedamas su vandenyno ritmu, jūros pulsu.

«Nesustok. Plauk ir būk. Tiesiog kad būtum».