Vos akvalangininkas pasineria į jūrą, jis susiduria su gyvenimo formomis, kurios atrodo nepaprastai svetimos: čia ir jūros kempinės, ir minkšti koralai, ir šermuonėlių kirmėlės, kurių keisti kūnai, sudėtinga sandara ir gėlėms panašūs išaugimai labiau primena augalus ar net architektūrines formas, nei gyvūnus. Vis dėlto visi šie kūriniai – mūsų giminaičiai. Kaip lygiateisiai gyvūnų karalystės – metazoa – atstovai, jie gali nemažai papasakoti apie evoliucinę žmogaus kūno ir sąmonės kilmę. Bandydamas įsijausti į jų patirtį ir suprasti, kaip tai yra – suvokti pasaulį ir bendrauti su juo taip, kaip tai daro kiti gyvi būtybės, Peter Godfrey-Smith parodo, kad charakteringa gyvūnų kūnas, atsiradęs prieš daugiau nei pusę milijardo metų, tapo ta novacija, kuri nukreipė gyvenimą visiškai kitokiu keliu. Sekdamas natūralaus atrankos proceso metu atsiradusiais kempinėmis, koralais, krevetėmis, aštuonkojais ir žuvimis, o vėliau ir persikeldamas į sausumą, į vabzdžių, paukščių ir primatų pasaulį, „Metazoa“ įveikia spragą tarp proto ir materijos, priartindama mus prie vienos giliausių filosofinių problemų – sąmonės problemos. Bandydamas įsijausti į jų patirtį ir suprasti, kaip tai yra – suvokti pasaulį ir bendrauti su juo taip, kaip tai daro kiti gyvi būtybės, Peter Godfrey-Smith parodo, kad charakteringa gyvūnų kūnas, atsiradęs prieš daugiau nei pusę milijardo metų, tapo ta novacija, kuri nukreipė gyvenimą visiškai kitokiu keliu. Sekdamas natūralaus atrankos proceso metu atsiradusiais kempinėmis, koralais, krevetėmis, aštuonkojais ir žuvimis, o vėliau ir persikeldamas į sausumą, į vabzdžių, paukščių ir primatų pasaulį, „Metazoa“ įveikia spragą tarp proto ir materijos, priartindama mus prie vienos giliausių filosofinių problemų – sąmonės problemos.