Krikštatėvis

Mario Puzo vaikystė ir jaunystė prabėgo pačiame skurdžiausiame Niujorko rajone, legendinėje Šėtoniškoje Virtuvėje, kuri nuo XIX amžiaus kalė tarptautinio nusikalstamo pasaulio Amerikos kadrus. Šio fenomeno tyrinėjimui jis paskyrė savo literatūrinį kūrybą. Visuotinį pripažinimą Puzo gavo po epinės gangsterių sagos „Krikštatėvis“ (1969) išleidimo - istorijos apie Sicilijos imigrantą Vitą Korleonę, kurioje kaip veidrodyje atsispindi naujausia Amerikos istorija. Rašytojo novatoriškumas pasireiškė tuo, kad jo knyga pirmą kartą uždėjo lygybės ženklą tarp sąvokų „Amerika“, „šeima“ ir „mafija“. Romanas 69 savaites išsilaikė nacionalinių bestselerių sąraše, buvo išverstas į daug kalbų ir sėkmingai ekranizuotas F. F. Coppola (6 „Oskarai“, įskaitant „geriausią metų filmą“). Gineso rekordų knyga pažymėjo „Krikštatėvį“ kaip labiausiai skaitomą Amerikos literatūros kūrinį.