Benjamin Buttono paslaptis

Fransisui Skotui Ficdžeraldu priklauso, turbūt, viena iš pagrindinių solinių partijų orkestrinėje partitūroje „džazo amžius“. Rašytojas, kurio ryškesnio ir nešališkesnio vargu ar kas nors atspindėjo amerikiečių beprotišką gyvenimą 20-ajame dešimtmetyje, pats buvo tos legendinės epochos kūnas, jo vardas nesitraukė iš šiuolaikinių žmonių lūpų ir iš pramoginių kronikų žinių suvestinių. Jo skandalingas elgesys vienus gąsdino, o kitus žavėjo. Tačiau ekscentriškumas ir išorinė auksinė danga liko praeityje, o dabartyje išliko jo nemirtingos knygos. Šiame tome pateikiami geriausi jo apsakymai, tarp jų ir „Benjamino Buttono paslaptis“, pagal kurią Deividas Finčeris 2009 metais sukūrė vardinį garsų filmą su Bredu Pitu pagrindinėje vaidmenyje. „Jo talentas buvo toks natūralus, kaip žiedadulkių raštas ant drugelio sparnų“, – sakė Ernestas Hemingvėjus apie savo draugą. Įsivaizduokite, kaip skamba jausminga muzika, švyti blizgučiai ant fantastiškų suknelių, kailiniai boa žiba spindinčių šviesų spinduliuose. Pasinerkite į „džazo amžiaus“ atmosferą – taip F. Scottas Ficdžeraldas pavadino tą laikotarpį.