Moršas, mokytojas ir poetas. Mažos pasakos didelių kelionių mėgėjams

Smėlynėse visada yra vietos paprastam stebuklui, o jos gyventojų laimė – paprastuose ir aiškiuose dalykuose. Tai mažas jaukus pasaulėlis, atskirtas nuo civilizacijos. Jame gyvena pats Miša kartu su lokiu ir ištirpusiu mamutu, chuliganas Snigirevas ir močiutė Olya. O dar Olyos garaže kartą apsigyveno policininkai, atvykę iš Peterburgo, kurie tai tampa filosofais, tai virsta orkestru.

Smėlynėse renka grybus, matuoja Šiaurės Ledynuotojo vandenyno temperatūrą ir žaidžia šachmatais. Mažas skirsnis galima skaityti vieną po kitos, o galima ir chaotiškai. Kiekvienas jų – kaip trumpa pamoka: tai šiek tiek liūdna, tai truputį filosofinė, tai beprotiškai juokinga. Givargizovo istorijos vaikčioti naiviai, šalia realybės visada gyvena kažkas fantastinio.

Antrame knygos skyriuje ši fantastika išsiveržia į paviršių. Juk Miša išvyksta į paslaptingą karštą Indiją. Mediniai Smėlynės nameliai keičiasi su indų šventyklomis, o kelionė virsta ryškiu kaleidoskopu: neįprasti patiekalai, susitikimai su jogais, kelionės ant dramblių, kino filmavimai... Bet ir pasakų šalyje neleis ilgai sėdėti, kai turi kur ir kam grįžti. Ir Miša vyksta namo, kur visas Smėlynės sutinka jį kaip didį keliautoją.