"Bokštas" - tai įdomus stalo žaidimas. Principas pakankamai paprastas: iš lygios medinės ""juostos statomas bokštas (kiekvienas naujas "aukštas"" daromas keičiant klojimo kryptį), o tada žaidėjai pradeda atsargiai traukti po vieną juostą ir statyti ją ant bokšto viršaus.
Kaip laimėti "Bokšte"
Laimi tas, kuris paskutinis ištraukia juostą ir nesugriauna bokšto. Reikia veikti atsargiai ir atidžiai, taip pat verta iš karto apgalvoti, kaip-
tiksliai statyti elementą viršuje: nes tai dažnai sunkiau nei tiesiog jį ištraukti iš "pamato".
Aukštas gavosi bokštas?
Jei patyrę ir atsargūs žaidėjai, tai bokštas gaunasi labai aukštas: iš šono atrodo, kad jei ant jo sėdės drugelis, visa konstrukcija sugrius. Dauguma stato aukštą bokštą ne žaidimo rėmuose, o tiesiog iš smalsumo - pavyzdžiui, kad su juo nusifotografuotų arba kad gražiai jį numestų. Beje, "Bokšto" griuvimas mokomas amerikiečių mokyklose per fizikos pamokas.
Kodėl šis žaidimas naudingas vaikams?
Visų pirma. "Bokštas" labai gerai lavina smulkią motoriką, tai yra aktyvina smegenų sritis, atsakingas už sensoriką ir mąstymą. Žinoma, kad tokie žaidimai padeda užkirsti kelią įvairioms širdies ir kraujagyslių ligoms senatvėje ir žymiai pagreitina vaiko intelektualinį vystymąsi.
Antra, "Bokštas" moko erdvinio ir architektūrinio mąstymo: įsivaizduoti, kuri juosta mažiau apkrauta, kad ją ištrauktum - pakankamai sudėtinga, tačiau labai reikalinga užduotis vaikui.
Trečia, žaidimas "Bokštas" ugdo komandinę dvasią: vaikai gali žaisti jį kartu ir tobulinti savo bendravimo įgūdžius.
Ketvirta. "Bokštas" labai geras kaip šeimos žaidimas: nes juo įdomu žaisti ir vaikams, ir suaugusiems.
Kokie dar šio žaidimo pavadinimai naudojami?
Pasaulyje "Bokštas" žinomas skirtingais vardais. Pas mus jį taip pat vadina "Miestelis", Amerikoje - "Jenga", Braziilijoje - "Žemės drebėjimas". Europoje žinomas kaip "Pizos bokštas", Danijoje - kaip "Kraftas namas".
Pagaminta iš ekologiškai švarios medienos. Medžiaga: bukas.
Vaikams nuo 5 metų