Avadhūta-gīta. Nedvipusio realybės prigimtis

«Avadhūta-gīta» — vienas iš įkvepiančių senovės Indijos dvasinės išminties tekstų, priklausančių advaita-vedantos tradicijai — mokymui apie nedvipusę realybės prigimtį. Poetinėse knygos eilėse atsiskleidžia išminčiaus, suvokusio sąmonės ir Absoliuto vienybę, požiūris, matantis pasaulį kaip vieningo Būties pasireiškimą. Tekstas priskiriamas didžiajam avadhūtai Dattatrėjai — laisvam dvasiniam mokytojui, kurio vardas susijęs su vidinio išsilaisvinimo patirtimi. Šios knygos žodžiai perteikia gyvą nedvipusio pažinimo patirtį ir nukreipia skaitytojo mintį į gilesnės sąmonės prigimties apmąstymą. Per šimtmečius «Avadhūta-gīta» buvo gerbiama kaip viena iš švariausių dvasinės filosofijos išraiškų Indijoje ir toliau įkvepia tuos, kurie ieško kelio į vidinę laisvę ir aukščiausios tiesos pažinimą.