Tirionas Lannisteris dar netapo žiauraus likimo įkaitu, Bran Starkas dar netapo invalidu, o jo tėvo Nedo Starko galva dar nesukrito nuo pakaruoklio. Nei vienas žmogus Karalystėse net nedrįsta spėti, kad Daenerys Targaryen kada nors bus pavadinta Drakonų Motina. Vesterosas nepakluso kaimyninėms valstybėms, o Geležinis Troną, kuris, pasak posakio, buvo kalamas krauju ir ugnimi, dar toli gražu nebuvo patenkintas.
Senovinė, kaip pats pasaulis, istorija kyla iš senų rankraščių puslapių, ir tik mes, septonai, galime atskirti tikrus įvykius nuo vargingų pasakų, ir tiesą nuo šmeižikiškų apkalbų.
Prisiartinkite prie ugnies, geri klausytojai, ir sužinosite: – kaip Karališkoji Uosto tapo sostinių sostine, – kaip vyko šlovingi žygdarbiai, neįsivaizduojami, – ir kaip broliai ir seserys, tėvai ir motinos prarado protą kruviname kovos už valdžią, – kaip drakonų gentis pamažu užleido vietą drakonams žmogaus pavidalu, – taip pat ir daugelis kitų buvo ir senovės – juokingi ir neapsakomai baisūs, skambantys geležiniais šarvais ir grojantys ant fleitų, užpildantys mūsų širdis pasididžiavimu ir liūdesiu…