Joni-tantra

Pasaulinėje religinės-mistinės literatūroje nėra nešvankesnio ir jaudinančio teksto nei Joni-tantra. Niekur dieviškoji moteriškumas nėra giriamas taip, kaip šiame mažame traktate sanskrito kalba. Būdama svarbiausiu kulto objektu daugeliui hinduizmo pasekėjų, tarp jų šivaitų ir šaktių, joni yra Šakti simbolis, universinės energijos, įsikūnijusios Didžiosios Dievybės (mahādevī) pavidalu. Visame Indijoje galima pamatyti akmenines joni skulptūras, dažnai kartu su lingamu – Šivos faliniu simboliu, vyriško principio įsikūnijimu. Paprastai tai yra horizontaliai išdėstyta akmeninė plokštė apvalios ar kvadratinės formos su skylute viduryje, kur gali būti cilindrinis lingamas. Ypatingą plėtrą joni kultas gauna hinduizmo tanzrylciuje, kur ji suvokiama ne tik kaip abstraktus simbolis, bet ir kaip bet kurios moters įsčios, taip sakant, joni „gyvoje formoje“. Būtent moteriškos įsčios garbinimo praktikai ir skirta Joni-tantra.