Mano rozenkrojcerių nuotykis

Regardi pasakoja apie savo narystę slaptuose draugijuose, turėjusius didžiulį poveikį šiuolaikinio okultizmo vystymuisi. Jis atveria paslapties uždangą, kuria buvo apgaubtos šios organizacijos nuo XIX a. antrosios pusės, ir pasakoja, kas iš tikrųjų vyko už Hermetiškojo auksinės aušros ordino, Teosofinės draugijos, Rozenkrojcerių brolijos ir masonų ložių uždarų durų. Remdamasis artimu asmeniniu pažinimu, Regardi aprašo tikrąjį tokių okkultistų, kaip Alisteris Kroulis, S.L. Makgregoras Mazeris, daktaras W.U. Vestkotas ir Djonas Fortiūnas, pobūdį ir veiklą. Ši įdomi knyga pirmą kartą išleista 1936 m. ir greitai tapo bibliografine retenybe. Kad išvengtų kaltinimų asmenine nauda iš „Auksinės aušros“ ordino medžiagų publikacijos, Regardi pardavė teises į „Mano rozenkrojcerių nuotykį“ 30 metų. Ir tik po daugelio metų, 1971 m., ji buvo išleista iš naujo su nauju įvadu ir požiūriu, kur Regardi pateikia naujų duomenų apie apeigų ir ritualų, kurių paskelbti pirmosios knygos publikacijos metu jam neleido prisiekimas, praktiką. „Mano rozenkrojcerių nuotykyje“ nagrinėjamos tiek teorinės ceremonijų, įvairių „Auksinės aušros“ laipsnių, pagrindai, tiek ir reali iniciacijų ritualų praktika, kuri buvo priimta šiame ordinoje. Baime būti teisiamam brolijų nesustabdė Regardi: jis kruopščiai analizuoja ir kritikuoja ordino metodus ir procedūras bei atskleidžia tikruosius jos narių siekius.