Ivašėčka ir ragana

Klastinga ragana apgaule suviliojo Ivašėčka į savo namelį, pavedė savo dukrai jį iškepti krosnyje, o pati išsiruošė kvietinėti svečių – miško ir pelkės piktųjų dvasių. Bet mažylis nėra iš tų, kurie lengvai pasiduoda. Raganos dukra pati atsidūrė krosnyje, o Ivašėčka pasislėpė ant medžio. Ragana beveik jau priėjo prie jo, bet pro šalį skrendantis užjaučiantis žąsiukas paėmė Ivašėčka ant sparno ir nuvežė namo. O ten tėveliai mini jį blinukais ir ašaras lieja. Pamatė jį – gyvą ir sveiką, štai jis laimė! Ir žąsiukui nepagailėjo meilės ir rūpesčio.
Pasaka moko vaikus būti drąsiais ir įrodo, kad net pats mažiausias, bet protingas herojus gali nugalėti baisų priešą.
Žinomo menininko animatoriaus V. A. Olšvango iliustracijos – tai subalansuota sąsaja tarp įtraukiančio ir baisaus. Dėmesį skiriant sumaniam Ivašėčka ir mielam gelbėtojui žąsiukui, vaikas iš karto supranta, kad raganą ir miško piktąsias dvasias – tokias absurdiškas ir kvailas – lengvai galima nugalėti sumanumu ir draugiška parama.