Dvynė

Kai Una pagaliau randa naujus namus, jai atrodo, kad gyvenimas pagaliau susitvarkė. Šilti priėmimo tėvų šypsenai, didelis senas dvaras prie jūros – tarsi sapnas, kuriame galima pasislėpti nuo praeities košmarų. Viskas atrodo stebuklinga: jaukumas, karuselė rūsyje, šimtas senovinių lėlių, nuosavas kambarys ir imbierinių pyragų kvapas rytais. Bet kuo ilgiau Una gyvena „Kopperlinse“, tuo labiau ji jaučia – šiame name kažkas yra. Kažkas – su jos veidu, su jos balsu, su prisiminimu. Kažkas, kas nori sugrįžti. Į namus.