Po lova

Šuršk-šuršk…

Kiekvieną naktį tas pats: pirmiausia tas nemalonus šurmulys, o tada pasirodo jos – beveik permatomos drugeliai. Nori išgyventi iki ryto – užsiklokuok antklode su galva! Jos ims suktis savo kojytėmis, daužytis į langus, bet nepasiduok. Priešingu atveju šie sausi dulkėti drugeliai tave nutemps ten, kur niekas tavęs neranda. Mes vadiname šitą vietą PO LOVA.

Kol mano kaimynės dingsta viena po kitos, aš, Alisa, viena iš nesėkmingųjų, kuriuos apgyvendino prakeiktame namelyje, stengsiuosi išgyventi! Juk aš turiu tai, ko neturi kiti. Lenos dienoraštį, kuri kadaise čia gyveno prieš mane. Aš perskaitysiu apie viską, kas jai nutiko, ir, tikiuosi, tai man padės…