Vienas mažas kiaulė ir vienas didelis kiaulystė

Gyveno vienas mažas kiauliukas, o giminaičiai paėmė ir atidavė jį į aukles malūnininkės dukrai Bettei. Jei tik jis būtų žinojęs, kas jo laukia! Jau visai netrukus jis bėgs paskui vilkus, pagrobusius mergaitę, pakeliui sutiks šamaną šerną, pelę, kuri pasirodys esanti ježė, elnią, svajojantį tapti drambliais... Ir įsiverš į vilkų olą, tik tam, kad išgelbėtų draugę. Šioje pasakoje silpni pasirodo esantys daug stipresni už piktus ir bjaurius. O žmonės ir gyvūnai stoja kaip lygūs. Ir visiems jiems teks išgyventi žiemą, pilną sunkumų ir nuotykių.