Misionierius ir kiti pasakojimai

Julijos Rostovcevės pasakojimai labai skirtingi, tačiau visus juos jungia viena: tai pasakojimai apie atgailą ir Dievo atradimą. Suaugusieji ir vaikai, aspirantai ir tekinėjai, bažnyčios tarnai ir neofitai – šių kūrinių herojai pereina sudėtingą kelią nuo nuodėmės ir netikėjimo iki maloningo Šviesos atradimo.

Visa žmogiškoji gyvenimo patirtis susideda iš „atsitiktinumų“. Ir pagrindinė Julijos Rostovcevės pasakojimų ypatybė – atpažinti tarp tų „atsitiktinumų“ Dievo ranką. Viskas: nuo matyto prieš miegą iki sutinkančio pėsčiojo gatvėje, čia yra susipynę į vieną dieviškojo Apvaizdos audinį, kurio centre – literatūrinis herojus.

Tokie pasakojimai moko kitaip pažvelgti į aplinką ir kelti klausimą: ar neapleisiu kokio nors Dangaus nurodymo, juk viskas yra Apvaizdoje...