Ana visur

«Ana» — žodis, parašytas ant lentos, ant medžių kamieno, ant kiekvieno piršto, Ana visur, didžiosiomis ir mažosiomis raidėmis. Gyvūnų gynėja, priešistorinių sodų tyrinėtoja, štai ji, pagrindinė pasakų herojė, Julianas. Kadangi meilė viską apverčia aukštyn kojomis, Julianas dabar nori eiti į... mokyklą tik tam, kad ją pamatytų, o atostogų jis, priešingai, nelaukia, nes jos reiškia išsiskyrimą. Julianas negali papasakoti Anai apie savo jausmus, nes kiekvieną kartą, kai Ana atsiranda šalia, jį pradeda kankinti vilties varnos. Bet vieną dieną, per «begalinę pertrauką», dėl atsitiktinumo Apos ir Juliano keliai susikerta…
 

Liūdna pasaka apie pirmosios meilės džiaugsmus ir kančias;
«Ana visur» pateko į «Baltųjų varnų» sąrašą — metinį geriausių vaikų knygų pasaulyje katalogą;
Ne tik knyga, bet ir meilės tyrimas — įdomus ir linksmas, pilnas naujų atradimų;
«Ana visur» — tai meilės išpažinimas. Ne tik Anai, bet ir šiam nuostabiam jausmui;
Tiems, kurie įsimylėję. Tiems, kurie tik nori įsimylėti. Tiems, kurie kada nors buvo įsimylėję, bet jau pamiršo, kaip tai daryti, tačiau labai nori prisiminti.