Stebuklingas paštas. Knyga 2, Dalis 2. Žuvys dainuoja pavasarį. Dalis 3. Senųjų veidrodžių sodas

Ar jūs prisimenate iš pirmosios knygos, kad 12‑metis Nikita (Kitas) dirba Stebuklingame pašte?

Praėjo jau beveik trys mėnesiai nuo tada, kai prieš pat Naujuosius metus jis įžengė pro tamsiai mėlyną raižytą duris, pažadino metalinį Gulbės-Galvą ir tapo pačiu ypatingiausiu kurjeriu. O būtent ten, o ne mokykloje jis rado draugus – Maratą ir Janiką. Dabar Kito jau nebeišgąsdina nei prašymas padėti surinkti būrelį skraidančių žuvų atgal į narvą, nei sodas, kuriame veidrodžiuose atsispindi visai ne tai, ko tikiesi pamatyti (kokia manierą visą sodą kabinti veidrodžiais?), nei vasarnamis, tirpstantis ore…

Bet štai gydytojo ir archeologijos profesoriaus susitikimas pilnatyje prie pelkės – tai ne šiaip sau. Kas tai gali reikšti?.. Ar jie kažką planuoja? Arba kas nors ne taip vasarnamių kaime Kratove?