Andrej Sacharovas. Žmogus, kuris nebijojo

Kas mūsų herojus šiandien? Kokia jo supergalia? Vaikystėje Andrej buvo drovus — negalėjo net pradėti pokalbio su kaimynu, sėdinčiu šalia.
Bet po daugelio metų būtent jo tylus balsas įgavo daugiau jėgos nei pats niūriausias bombų sprogimas, nei svarbiausių politikų nuomonės.
Andrejui Sacharovui, kaip ir mums visiems, teko rinktis: galvoti pačiam ar pasitikėti žodžiu, kalbėti ar tylėti, kištis ar likti nuošalyje. Jo gyvenimas buvo panašus į mokslinį eksperimentą, kuris dažnai duodavo netikėtų rezultatų. Klysdama, susidurdama su nesėkmėmis ir išduotimi, Sacharovas visada rinkosi veiklą: kėlė į abejonę tai, kas buvo laikoma neginčijamu, kalbėjo kaip lygi su lygiu su valstybių vadovais, metė iššūkį be teisių, neteisybei ir autoritetams.
Genialus fizikas, „tėvas“ soviečių vandenilio bombos ir žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas, Sacharovas buvo žmogus, kuris nebijojo — galvoti, reikšti nuomonę, ginti.