Andrej Sacharovas. Žmogus, kuris nebijojo

Kas mūsų herojus šiandien? Kokia jo supergalia? Vaikystėje Andrej buvo drovus — negalėjo kalbėti net su kaimynu suole.
Bet po daugelio metų jo tylus balsas nuskambėjo garsiau už sprogimus pačių destruktyviausių bombų, svarbiausių politikų nuomones.
Andrejui Sacharovui, kaip ir mums visiems, teko rinktis: galvoti pačiam ar tikėti žodžiu, pasakyti ar nutylėti, įsikišti ar likti nuošalyje. Jo gyvenimas buvo panašus į mokslinį eksperimentą, kuris dažnai atvesdavo prie netikėtų rezultatų. Klaidų, nesėkmių ir išdavysčių metu Sacharovas visada rinkosi veiksmą: kėlė abejonių dėl to, kas buvo laikoma neginčijamu, kalbėjo su valstybės vadovais kaip lygus, mestelėdavo iššūkį be teisių, neteisybei ir autoritetams.
Genijus fizikas, „tėvas“ sovietinės vandenilio bombos ir žmogaus teisių gynėjas, Nobelio taikos premijos laureatas, Sacharovas buvo žmogus, kuris nebijojo — galvoti, reikšti nuomonę, ginti.