Raudonasis žiedelis. Pasaka raktininkės Pelagėjos

Sergejus Timofejevičius Aksakovas (1791 - 1859) - rusų rašytojas, literatūros ir teatro kritikas. Gimė Ufoje kilmingoje šeimoje, priklausančioje senai giminei, baigė Kazanės gimnaziją ir įstojo į Kazanės universitetą. Gimnazijoje S.T. Aksakovas pradėjo rašyti eilėraščius, universiteto laikais dalyvavo studentų teatro veikloje. Nepabaigęs universiteto, persikėlė į Peterburgą, kur pradėjo dirbti Įstatymų projektavimo komisijoje kaip vertėjas. Tačiau ši darbo vieta nebuvo labai įdomi būsimam rašytojui, jį vis labiau domino literatūrinė veikla. 1847 metais S.T. Aksakovas paskelbė "Užrašai apie žuvies gaudymą", 1849 - "Užrašai lydekos medžiotojo", abi knygos sulaukė didelio pasisekimo. Tačiau tikrai rašytojas išgarsėjo savo autobiografinėmis knygomis - "Šeimos kronika" (1856) ir "Vaikystės metai Bagrovo anūko" (1858), parašytomis remiantis vaikystės prisiminimais ir šeimos legendomis.
Kaip priedas prie "Vaikystės metų Bagrovo anūko" buvo išspausdinta ir pasaka "Raudonasis žiedelis". Pasak paties autoriaus, pirmą kartą jis išgirdo "Raudonojo žiedelio" siužetą iš raktininkės Pelagėjos: "Šią pasaką, kurią girdėjau daugybę kartų per kelerius metus, nes ji man labai patiko, vėliau išmokau atmintinai ir pats ją pasakodavau". "Raudonasis žiedelis" - viena iš daugybės Europos pasakos "Gražuolė ir pabaisa" variacijų. Šis kūrinys moko skaitytojus vertinti žmoguje ne išorinę grožį, o dvasines savybes, turtingą vidinį pasaulį. Pasakos herojei pavyko pamatyti, kad už baisios žvėries išvaizdos slepiasi gera ir mylinti širdis, ji sugebėjo įsimylėti "miško žvėrį, jūros stebuklą" ir taip sudaužyti burtininkų kerus.