Pasakos

Aleksandras Sergejevičius Puškinas (1799–1837) - didysis rusų rašytojas, šiuolaikinės rusų literatūrinės kalbos pradininkas, visame pasaulyje pripažintų kūrinių poezijoje ir prozoje ("Jevgenijus Oneginas", "Dubrovskis", "Ruslanas ir Liudmila", "Kaukazo belaisvis", "Pikova dama") autorius, taip pat pasakų vaikams. A.S. Puškinas gimė Maskvoje nediduko... tituluoto bajorų šeimoje. Pagal motinos liniją jo prosenelis buvo afrikietis Abromas Petrovičius Hanibalas - carui Petrui I auklė ir tarnas. Su tėvais jis nebuvo labai artimas, jo auklė ir tikras draugas buvo pamotinė Arina Rodionovna. 1811 metais A.S. Puškinas buvo priimtas į Carskoselejskį licejų Sankt Peterburge. Jau 1814 metais jo eilėraščiai pasirodė žurnale "Europietis", tuo metu jis taip pat buvo priimtas į literatūros draugiją "Arzamasa". Vėlesnioji Puškino politinė lyrika ("Laisvė", "Į Čaadajevą", "Kaimas") sukėlė imperatoriaus Aleksandro I pyktį, ir tik Karamzino, Žukovskio ir Krylovo pastangų dėka jam pavyko išvengti tremties į Sibirą. Pasakos užima svarbią vietą poeto kūryboje. Literatūrinių pasakų A.S. Puškino pagrindas yra rusų tautinių pasakų siužetai, kuriuos jis išgirdo dar vaikystėje iš auklės Arinos Rodionovnos. Svarbus žanro požymis pasakai yra ugdymo funkcija. A.S. Puškino pasakos nėra išimtis: įdomioje formoje autorius rodo skaitytojams, kad gėris visada nugalės blogį, o bet kuri melagystė bus atskleista ir nubausta.