Lopšinė broliui

Mes nuo vaikystės renkamės savo kelią, net jei to nesuvokiame. Tarp berniuko, kuris stovi prie jachtos vairo, ir jo bendraamžio, kuris atima pinigus iš mažylių, – neįsivaizduojama bedugnė. Bet kaip elgtis su tais, kurie dar nesuformavo savo pasirinkimo? Ar jie turi vilties tapti tikrais žmonėmis? Ar atleista susigūžusiam? Ir iš ko žmogus turėtų semtis jėgų ir drąsos, jei mano, kad liko visai vienas? Šioje gilioje vaikų pasakoje Vladislavas Krapivinas apmąsto suaugusiems temas: apie draugystę ir garbę, apie tarpusavio pagalbą ir kilnumą, apie tikras ir melagingas vertybes.