Planetos ir žvaigždės senovės tautų mituose. Astronomijos šaknys

Visą savo gyvenimą žinomas anglų astrofizikas Džozefas Normanas Locketas tyrinėjo dangaus šviesulius. Jo tyrimų rezultatas, tarp kitų atradimų, buvo teorija apie astronominę orientaciją senovės šventovėse. Šioje knygoje Locketas nagrinėja hipotezę, kad kultinės architektūros, mitų, legendų ir religinės apeigos pagrindas yra žmogaus stebėjimai dangaus reiškiniuose: žvaigždžių, Saulės ir Mėnulio judėjime. Pirmiausia Locketas pateikia dangaus mechanikos apžvalgą ir apie tai, kokių stebėjimo būdų turėjo senovės civilizacijos, vėliau išsamiai pateikia išvadas apie dievų ir tautų kultų kilmę, jų papročius, taip pat siūlo savo karalių valdymo ir šventovių kūrimo datavimą.