Seno Dievo laikas

Policininkas Tomas Kettlis prieš metus išėjo į pensiją ir apsigyveno nuomojamame bute, esančiame Viktorijos laikų pilies priedėlyje, su vaizdu į Airijos jūrą. Ilgą laiką jis nekalbėjo su niekuo ir beveik nieko nematė, nebent greitai - savo ekscentriską nuomotoją ir nervingą... jauną motiną, neseniai atsikrausčiusią į kaimyninį butą. Tomo gyvenimas liko praeityje, jis gyvena, nesugebėdamas atskirti realybės nuo prisiminimų - apie mylimą žmoną Džun, dukrą Vinį ir sūnų Džo. Jie ateina pas jį tiek sapnuose, tiek realybėje. Tomas nieko nesitiki, jam užtenka žiūrėti pro langą į leidžiančią rėkiantį jūroje, gerti arbatą ir prisiminti-prisiminti.
Bet vieną dieną jo slenkstį kerta pora buvusių kolegų, norinčių paklausti apie dešimties metų senumo bylą, kuri taip ir liko neišaiškinta, su kuria Tomas nesugebėjo susitaikyti. Ir į Tomo dabartį įsiveržia tamsūs jo praeities sukūriai, kurių jis stengėsi pamiršti.