Basomis per pelenus. Antra knyga

Išlaisvinu savo primityvius instinktus. Jie niekada nemeluoja, niekada nesuklysta svarbiausiuose dalykuose. Kartą jiems pasitikėjau, kai pamačiau Adomo Saadato palapinėje jo drąsią šviesiaplaukę dukrą, reikalaujančią grąžinti jos tigriuką. Jau tada ji pažeidė visas galimas taisykles, prikaustydama visų, kurie buvo viduje, dėmesį.... Niekas į mane nežiūrėjo taip tiesiai ir atvirai jau daugelį metų. Nėra šešėlio pagarbumo ar tarnavimo mėlynose drąsiose akyse. Tiesioginis smalsumas ir linksmasis iššūkis. Maža mergaitė, pažadanti tapti nuostabiai akinančia moterimi. Man užteko kelių sekundžių, kad aiškiai įsivaizduočiau ją po penkerių, dešimties, penkiolikos, trisdešimties metų ir suprasčiau – noriu žiūrėti, kaip tie metai bėga pro mus. - Aš esu šeicho dukra, o jūs? Ji neturėjo jokios idėjos, kas stovi prieš ją, o man užteko vienos minutės, kad priimčiau sprendimą. - Aš esu tavo būsimasis karalius, Alisa. Aš esu tavo būsimasis tatim. O šiandien man pakako vieno prisilietimo, kad pajusčiau ar greičiau, kad užuodžiau savyje savo tęsinį.