Neaiškus profilis. Nejudanti audra. Šilkinės akys. Ašaros raudoname vyne

Mademoazel Šanel iš literatūros, Prancūzų Salingeris ir Fitzgeraldas, skandalinga žvaigždė, azartinis žaidėjas, gyvenimo švaistytoja ir subtili psichologė; Françoise Sagan, išgarsėjusi su pirmuoju savo romanu „Sveika, liūdesi!“ (1954), – nuolat šviežias balsas, kristaliniu sąžiningumu kalbantis apie tai, ką galvoja ir jaučia... gyvi žmonės. Sagan knygos buvo išverstos į dešimtis kalbų, jau septyniasdešimt metų jas skaito ir perskaito milijonai žmonių visame pasaulyje ir aistringai ekranizuoja kino kūrėjai. Santuoka pasirodo esanti spąstai, meilė – noras valdyti, draugiška parama – siekimas kontroliuoti „Neaiškiame profilyje“. Aistra ir įnirtinga meilės drama vystosi išmanioje 1830-ųjų aplinkoje, tarp balų, piknikų ir arbatos gėrimo vienintelėje Sagan istorinėje dramoje, romane „Nejudanti audra“, besiruošiančiame tradicijoms Stendhalio. „Šilkinėse akyse“ ir „Ašarose raudoname vyne“ siužetai kaleidoskopiškai keičiasi – šios elegantiškos istorijos sieja Sagan su Maupassantu. Yra balsų, kuriuose skamba tikras gyvenimas, kiekviename dešimtmetyje nepriklausomai nuo to, kiek metų prabėgo, ir toks yra Françoise Sagan balsas.