Knygų vagis

1939 metų sausis. Vokietija. Šalis, sulaikiusi kvėpavimą. Niekuomet mirtis neturėjo tiek darbo. O jo bus dar daugiau. Mama veža devynerių metų Lizelę Meminger ir jos jaunesnį brolį pas globėjus netoli Miuncheno, nes jų tėvo daugiau nėra — jį nusinešė svetimo... ir keisto žodžio „komunistas“ kvėpavimas, o motinos akyse mergaitė mato baimę patirti tokį pat likimą. Kelyje mirtis aplanko berniuką ir pirmą kartą pastebi Lizelę. Taip mergaitė atsiduria Hymelštrosėje — Dangiškojoje gatvėje. Kas nors, sugalvojęs šį pavadinimą, turėjo sveiką humoro jausmą. Ne, kad ten būtų tikra pragaras. Ne. Bet ir ne rojus. „Knygų vagis“ — istorija, kurioje, be kita ko, kalbama: apie vieną mergaitę; apie skirtingus žodžius; apie akordeonistą; apie įvairius fanatinius vokiečius; apie žydų mušiką; ir apie daugybę vagysčių. Tai knyga apie žodžių galią ir knygų sugebėjimą maitinti sielą.