Kalevala

Daugelio amžių praeityje krašte, kur šnarantys aukšti pušys ir eglės, o jūros bangos kalbasi su ežero paviršiumi, susidarė nuostabūs tautosakos mitai. Jie buvo vadinami runomis ir kartoms perduodami iš lūpų į lūpas, kad XIX amžiuje būtų sujungti į vieną poemą... suomų kalbininko Eliaso Lönnroto. Kalevala - saulėtos ir dosnios šalies pavadinimas, kur gyvena garbingi herojai: štai dainuoja savo pranašiškas dainas senasis, išmintingasis Vėynemėinas, ir viskas vyksta pagal jo žodį; štai bebaimis medžiotojas, linksmas Lemminkainen, vyksta pasipiršti į tamsią Pohjolos šalį; o štai sumanus kalvis Ilmarinen kalė nuostabų malūną Sampo, kuris gali apdovanoti savo šeimininką tiek miltais, tiek druska, tiek auksu. Herojai išvyksta į keliones ir atlieka žygdarbius, nugalėdami blogį ir atstatydami teisingumą – kad būtų gimtojoje žemėje turtas ir laimė, kad geras tautos žmonės nežinotų blogio ir nelaimės. Legendarinį karėlišką suomių epą vaikams pasakojo Aleksandra Liubarskaja, o iliustracijose įkūnijo Nikolajus Kočerginas.