Po banketo

Nejaunas, prabangus, nepriklausomas ir tiesmukas Kadzū, restorano savininkė, į kurį eina konservatoriai politikai, įsimyli senstantį buvusį diplomatą Nogutį, rafinuotą reformų šalininką, ir tampa jo žmona. Kas gali būti blogai? Jei buvęs diplomatas grįžta į politiką, atsižvelgdamas į ne pačios populiariausios partijos kvietimus, – apytiksliai viskas. Neapsiskaitant su priemonėmis prieš moralinį švarumą, ištikimybė vyrui prieš ištikimybę principams – kai politinė situacija virsta asmeniniais klausimais, šeima tampa mūšio lauku, aukomis gali tapti meilė, o nepriklausomybės praradimo grėsmė gali būti baisiau už būsimą vienatvę. Yukio Mishima (1925–1970) – XX amžiaus literatūros žvaigždė, labiausiai skaitomas Japonijos autorius pasaulyje, turintis nuostabų talentą, išgarsėjęs tiek savo kūriniais, kurių spektras ir žanrų įvairovė yra plačiausi (romanai, pjesės, apsakymai, esė), tiek savo šokiruojančia biografija (įniršis dėl kultūrizmo, ekstremalių dešiniųjų politinių pažiūrų, harakiri po nepavykusio monarchinio perversmo bandymo). "Po banketo" (1960) Mishima norėjo parodyti, kaip meilė vystosi, transformuojasi, iškraipoma ir sugriaunama politikos poveikyje, ir Japonijos politiniuose ir pasaulietiniuose rateliuose publikacija sukėlė didžiulį skandalą. Buvęs užsienio reikalų ministras Hachiro Arita, atpažinęs savyje Nogutį, patraukė Mishimą į teismą dėl privatumo teisės pažeidimo, ir šis procesas – pirmas Japonijoje rašytojų laisvės kalbos byla – Mishima pralaimėjo, kas, pasak kai kurių kritikų, sužlugdė aktualią japonų satyrą kaip žanrą.