Linas

Žydintis linas mėgavosi vasaros saule ir didžiavosi savo grožiu. Seni, šakoti tvoros kuoliukai jam sakė, kad gyvenimas ne visada bus toks be debesų ir netrukus jo dainelės pabaiga, bet linas nenorėjo tuo tikėti ir buvo laimingas. Kartą jis buvo nuskintas — ir ko tik jam neteko patirti toliau! Linas tapo ir nauja suknele, ir purvinu skuduru, ir plona balta popieriaus lapu, ir malkomis krosnyje, bet jis nenusiminė — juk kiekvieną kartą jis žinojo, kad atneša naudą, o svarbiausia — jis suprato, kad dainelė niekada nesibaigia…