Žmogus už juodų durų

Jis ateina iš už juodų durų, kad ir kaip jas užrakintum. Ar tai neramus savižudžio dvasia, ar nuodėminga siela, ištrūkusi iš pragaro. Vienas dalykas akivaizdus: kai durys atsiveria, geriau būti toliau nuo jų, nes šis žmogus trokšta kraujo ir nesigaili nieko. Bet kaip apsisaugoti, kai bet kurios durys gali staiga tapti juodos? Šaljkovos miesto policija vis dar bando rasti ir sustabdyti maniaką, pažadinantį pačias baisiausias miesto legendas, ir šį kartą jiems teks susidurti su viena iš kraupiausių. Vladas vis artėja prie trijų metų senumo įvykių paslapties sprendimo, o Julija – prie suvokimo, vykstančių su ja pokyčių. Bet ar atsakymai į jų klausimus gali atnešti jiems ramybę? Juk kai kurių durų geriau neatidaryti.