Slavų magija. Nuo burtininkų ir raganių iki sergėtojų ir vilkolakių

Slavų maginės praktikos laikomos prietarais ir senelių pasakomis, tačiau jos išliko daugelio mūsų protėvių atmintyje ir iki šiol gyvos. Ir šiais laikais vaikai ieško gražių akmenų su skylute jūros pakrantėje, prašydami apsaugos iš „vištos dievo“, o moterys gimdymo metu išleidžia plaukus. Meilės užkalbėjimai yra populiarūs, nepaisant jokių proto argumentų, o šeimyniniai „rituai“ beveik visur galima rasti bet kuriame name. Slavų magija buvo ne knyginė, o tautinė, tradicinė, perduodama iš kartos į kartą kaip apeigos, užkalbėjimai, medinių namų dekoracijų motyvai ir siuvinėjimas. Ir, kaip parodė istorija, liaudies tradicijos yra žymiai gyvybingesnės nei paslaptingos žinios, užrašytos „mokslininkų“ magų ir alchemikų.