Kai interviu televizijos kanale „Kultūra“ Kira Bulicheva paprašė išvardinti svarbiausią viską, ką jis yra parašęs, meistras atsakė, kad turi reikalų, jei ne viso gyvenimo, tai bent jau paskutinio dešimtmečio. Ciklas „Chronoso upė“, jis apie tai kalbėjo. Romanuose, įeinančiuose į ciklą, pasireiškė dvi rašytojo kūrybinės puses: istorija ir literatūra. Juose susijungė patys įvairiausi literatūriniai žanrai: ir šeimos saga, ir fantastika, ir alternatyvi istorija, ir detektyvas, ir meilės romanas, ir satyra, ir gyvenimo tragedija... Chronoso upė, pasak Bulichevo, yra kaprizinga upė, kaip ir pati Istorija. Į ją galima įšokti — ir išlįsti visai ne ten, kur tikiesi, ir pamatyti visai ne tai, ko tiki, kad pamatysi. Pavyzdžiui, Konstantinopolis-Stambulas, užimtas Rusijos kariuomenės, laimėjusios Pirmajame pasauliniame kare. Arba sūnaus imperatoriaus Nikolajaus užnorinimas į karalystę... Pagrindiniai ciklo romanų herojai, Andrejus ir Lidija Berestovai, pereina per visus skausmus, užgriuvusius Rusiją XX amžiaus pradžioje — nuo pasaulinio chaoso iki Vasario ir Spalio revoliucijų bei vėlesnių įvykių. Fantastinis prietaisas, kurį Andrejus gavo paveldėjimo teise, leidžia ciklo herojams keliauti laiku, ir ši jo stebuklinga savybė suteikė Kirai Bulichevai galimybę aprašyti mūsų šalies istoriją tokią, kokią jis ją matė kaip nešališkas stebėtojas.
.jpg)
