O tada – jūra

Kai 1940 m. ant Londono pradeda kristi vokiečių bombos, Millie ir Reginaldas Thompsonas nusprendžia žengti sunkų žingsnį: išsiunčia savo vienuolikmetę dukrą Beatričę į užsienį į saugią Ameriką. Ten ji turės gyventi su kažkieno šeima. Išsigandusi, supykusi ant tėvų, vieniša ir pasiklydusi Bea atvyksta į šalį, kuri taip skiriasi nuo niūriojo Londono. Ponas ir ponia Gee, taip pat jų sūnūs Williamas ir Geraldas pasitinka anglę ir netrukus ji tampa šio naujo pasaulio dalimi, laimingos šeimos dalimi. Laikas bėga, o Bea jau atrodo, kad nėra nieko natūralesnio už ramų, ramų gyvenimą čia, dideliame ir jaukiame name, ir linksmybių kupinus vasaros mėnesius mažytėje salelėje.

Niūrus Londonas, amžinai pavargę tėvai jai ima atrodyti kažkuo tolimas, bet vis tiek Bea nenori pamiršti vaikystės, savo šaknų. Ir ji grįžta namo, bet prisiminimas apie jos amerikietišką šeimą amžinai liko Bea širdyje, ir būtent šie prisiminimai veda ją per gyvenimą. „Ir tada jūra“ – tai romanas, kupinas saulės ir rūko, aštrios laimės ir kankinančio skausmo, atleidimo ir supratimo, praradimo ir meilės.