Melodija ne tokia kaip dauguma žmonių. Ji nekalba ir nevaikšto, daugelis ją laiko „atsilikusia“. Tačiau ji turi nepaprastą atmintį: ji prisimena viską, kas jai kada nors nutiko. Melodija yra protingesnė nei suaugusieji, kurie bando jai diagnozuoti, ir protingesnė už bendramokslius integracinėje klasėje, ji mato, jaučia ir girdi tai, ko kiti nepastebi. Ji džiaugiasi gyvenimu, bet tik įsivaizduokite, kaip jai sunku, kaip liūdna ir nepakeliama tai gali būti. Melodiją norisi traktuoti kaip asmenybę, o ne diagnozę – cerebriniu paralyžiumi sergantį vaiką. Ir ji ketina visiems įrodyti, kad ji irgi kažko verta.. Knyga apie Melodiją stebėtinai kelia ne gailestį pagrindiniam veikėjui, o pagarbą. Parašyta pirmuoju asmeniu, sukelia ne įprastą gėdą, kurią esame įpratę patirti susitikdami su neįgaliaisiais (gėdą ir nepatogumą, nes pas mus viskas gerai, bet mes, sako, negalime jiems padėti), o susižavėjimą jos vidiniu stiprybė, jos proto gilumas ir nepatogumas, kokių iš esmės mažų problemų sprendimu dažniausiai užsiimame, kiek mažai pastebime ir kaip menkai suprantame kitus žmones. .Sharon Draper yra amerikiečių rašytoja, daugkartinė Coretta Scott King premijos laureatė, mokyklos mokytoja ir „ypatingo“ vaiko mama. . .
