Pasaulio krašte

Vera ir Lukas auga ant dviejų pasaulio kraštų. Kamčiatkoje ir Čilėje gyvenimas labai skiriasi, tačiau vienatvės ilgesys visur panašus. Ir jei atkakliai ir ilgai siųsti signalus – tai vieną dieną gali įvykti stebuklas.
Vakarais mes su mama išeiname prie vandenyno kranto. Aš stovi prie vandens ir įsivaizduoju – būtų gerai, jei ten, už pasaulio krašto, turėčiau draugą. Ištraukiu žibintuvėlį iš striukės kišenės ir šviečiu juo į tamsą virš jūros. Trumpas mirksėjimas, du ilgii, paskui vėl trumpas: taškas-brūkšnys-brūkšnys-taškas. Du taškai, taškas-brūkšnys-brūkšnys, taškas, brūkšnys. Morzės abėcėlėje tai reiškia: «labas». Aš mirksiu į tamsą:
«Labas, mane vadina Vera. Labas, mane vadina Vera»
Skirta jaunesniems ir viduriniams mokiniams.